Atsiradus pigmentinei dėmei dukters akyje, Vilma su 6 m. Liepa kreipėsi į oftalmologus.  Mergaitei diagnozuotas astigmatizmas, kurį pasiūlė greitai koreguoti akiniais. Tačiau trijų skirtingų gydytojų skirtingi receptai akiniams sukėlė daug abejonių ir ji pradėjo ieškoti alternatyvų, kurios nuvedė ją į gilų dukters vidinio pasaulio įsiklausymą ir leido išlaikyti gerą regėjimą.

Gydytojų verdiktas – astigmatizmas

Vilma šešerių metų dukters Liepos (dabar mergaitei 13 metų) regėjimu susirūpino po to, kai jos akyje atsirado pigmentinė dėmė, ir nuvežė ją į ligoninę ištirti.

„Tuomet gydytojai dukrai diagnozavo astigmatizmą, nors iki tol nei aš, nei vyras nepastebėjome, kad ji kažko nemato. Iškart buvo paskirti akiniai. Kadangi mano dvi vyresnės dukros yra be akinių, o ir giminėje jų beveik niekas nenešioja, kilo klausimas – ar tikrai jų reikia? Liepai tik šešeri, o gydytojai pranešė, kad nuo išrašytų akinių su dvigubais stiklais pradžioje gali pykinti, svaigti galva. Tai mane išgąsdino. Pagalvojau – juk ji niekada nesiskundė, kad blogai matytų. Kadangi labai dėl to jaudinausi, nuėjome pas tris skirtingus gydytojus. Jų išvados buvo nevienodos – vienur mato geriau, kitur prasčiau. Tai tik sukėlė dar daugiau abejonių“, – dalinasi moteris.

Regėjimas yra gyvenimo būdo pasekmė

Ieškant informacijos internete, kaip pagerinti dukters regėjimą, moters dėmesys užkliuvo už Lietuvos sveikuolių sąjungos ir Sigitos Labutienės vardo. „Pradėjau ieškoti informacijos internete, bet visur – tik akiniai. Man tai netiko. Tada susisiekiau su Sigita telefonu. Ji pakvietė atvažiuoti į regėjimo gerinimo stovyklą. Iš pradžių man tai sukėlė atmetimo reakciją – juk vaikas blogai mato, kaip stovykla gali padėti? Bet tuo metu jau kurį laiką gilinausi į šią temą, skaičiau apie įvairius metodus ir supratau, kad tai ne šiaip regėjimo problema – tai viso mūsų gyvenimo būdo pasekmė.

Stovykloje praleidome savaitę, o supratę, kad jos regėjimą silpnina įtampa, visą dėmesį sutelkėme į priežasčių ir sprendimų paieškas. Vienas jų – perėjimas iš tradicinės mokyklos į Valdorfo mokyklą. Mūsų dukra labai jautri, o tradicinėje mokykloje jai daug streso kėlė griežtos ribos. Vadovaudamiesi Sigitos patarimais, pradėjome mažiau ją kontroliuoti, geriau įsiklausyti į jos vidinį pasaulį ir suteikėme daugiau laisvės. Liepa atsisakė profesionalios meninės gimnazijos, perėjo į mėgėjišką, pradėjo šokti, ėmė domėtis žirgais, modelio karjera“, – sako Vilma.

Sumažinus įtampą, regėjimas pagerėjo

Moteris tęsia, kad dukros regėjimas yra kintantis, tiesiogiai priklausantis nuo jos savijautos. Todėl įsiklausius į tai, kas jai kelia įtampą, ir ėmusis priemonių ją mažinti, jos regėjimas ėmė gerėti.

„Regėjimas pablogėja stresinėmis situacijomis, todėl stengiamės, kad dukters gyvenime būtų kuo mažiau įtampos. Nupirkome jai šuniuką. Taip pat darėme palmingo ir soliarizacijos pratimus, visiškai atsisakėme akinių nuo saulės – vietoje jų pradėjome dėti kepurytę, daugiau laiko leisti gryname ore.

“Po penkerių metų, kai darėme tyrimą dėl pigmentinės dėmelės, gydytojas nustebo – ji nesiplėtė kartu su akimi. Nors gydytojas skeptiškai vertino tai, kad dukra nenešioja akinių, pripažino, kad jos regėjimas labai pagerėjo. Ji vis dar nemato vienetui pas gydytojus kabinete, tačiau mokykloje jokių problemų neturi žiūrėdama į lentą. Dėl akinių galiu pasakyti viena – neabejoju, kad jei būtų juos nešiojusi, regėjimas dabar būtų silpnesnis. Akiniai negydo, jie tik koreguoja matymą. Ji bet kada gali juos užsidėti, jei norės, tačiau kol kas nesiskundžia, kad nemato. Kai akys pavargsta, pati prisimena, kad reikia jas pailsinti. Neįsivaizduoju, kaip šokant ji galėtų būti su akiniais. Reiktų dėtis lęšius, bet tokiam amžiuje jie itin nepatogūs, taip pat intensyvesnių judesių metu gali iškristi. Džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti regėjimą tokį, koks jis yra dabar“, – dalinasi Vilma.

Ieva Vidūnaitė, www.lightpink-goat-994747.hostingersite.com