Gyvenimas gamtoje – neįkainojamai svarbus asmenybės ugdymo įrankis. Dėl to Lietuvos sveikuolių sąjungos stovyklos vyksta tik gamtos apsuptyje. Daugiamečiai jaunimo stovyklų „Laisvės kodas“ ir „Laukiniai“ organizatoriai, vadovai Eglė Kislovski ir Simonas Dailidė teigia, kad čia jaunuoliai išmoksta pamatinių vertybių ir daug dalykų, kurių mokykloje nemoko.
„Gamtoje, ypač per išlikimo žygius ar išgyvenimo gamtoje patyrimus – savaitę tik gamtos sąlygomis, paaugliai išmoksta rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. Kada būna ekstremalios situacijos, dažniausiai, pradžioje jaunimas skundžiasi, lieja nepasitenkinimą, burba, bet tai užgrūdina, išmoko drąsos, išminties, priimti situacijas tokias, kokios jos yra, išgyventi įvairiomis sąlygomis, kreiptis pagalbos į žinančius, kaip situaciją pagerinti ir imtis atsakomybes tą keisti. Vėliau jie be galo savimi didžiuojasi“, – sako sveikuolių sąjungos lektorė, trijų vaikų mama Eglė Kislovski.
Gamta, anot jos, duoda jaunuoliams galimybę pabūti be išorinių dirgiklių, pajausti save, patirti džiaugsmą, kurio stovyklose nutinka daug. „Kai gyveni gamtos ritmu, gauni daugiau energijos vien iš saulės, gryno oro, miško, upių, ežerų. Kai sėdi prie laužo, atsitinka nuoširdūs ir atviri pokalbiai, kai dainuoji su visais, kai gaminiesi maistą kartu, kuriasi bendrystė. Galiausiai, pagyvenęs be patogumų įvertini tai, ką turi namuose“, – teigia ji.
Savaitė išlikimo sąlygomis
O štai Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė sako, kad stovykla „Laukiniai“ jaunimą nuveda į dar kitą patyrimų lygmenį. Čia visą savaitę nėra jokių įprastų patogumų, o pagrindinė dovana po šios patirties – išmoktas savarankiškumas. To, jo pastebėjimu, dar nemoka didelė dalis paauglių ar net pilnamečių vaikinų bei merginų.
„Čia renkasi 13-18 metų jaunimas, kuriems jau tikrai laikas išmokti savarankiškumo. Valgyti daromės patys, keičiamės, kas budi, nėra mamos ar tėčio, kas padarytų kažką už tave. Mes, vadovai, žinoma, padedame, globojame, kai reikia, nurodome kryptį, bet kone viską jaunuoliai daro patys“, – sako stovyklos vadovas, trijų vaikų tėtis S. dailidė.
Jo teigimu, per savaitę laiko gamtoje išmokstama itin daug įgūdžių. „Mes čia plaukiame, irkluojame, žygiuojame, mokomės susidėti kuprinę tinkamai, pasiruošti nakvynės vietą miške, statomės ją iš tento kasnakt vis kitur, laviname įgūdžius pasirinkti, kur nakvoti tinkamiausia, saugiausia. Galų gale, mes čia pasiruošiame dienai x, kad mokėtume išgyventi, kai dingsta patogumai. Tiems, kas yra praėję laukinę stovyklą, nebūtų šokas pagyventi be elektros, šiltos lovos, karšto maisto, patogaus tualeto ar kitomis netikėtomis sąlygomis“, – teigia jis.
Įvertina tai, ką turi
Pats daug laiko gamtoje su šeima leidžiantis Simona Dailidė sako, kad laukinių stovyklų dalyvių tėvai džiaugiasi, jog grįžę jaunuoliai kitaip, daug labiau vertina namuose turimus patogumus, dingsta išlepimas.
„Elementariausia įgūdis – išplauti riebaluotą puodą gamtoje be papildomų priemonių, su sauja žvyro ir kupstu žolių, pasitarnauja ateičiai. Grįžus namo indo išplovimas patogioje plautuvėje su priemonėmis ar jo įdėjimas į indaplovę įgauna kitą prasmę. Tėvai emigrantai pas mus atsiunčia vaikus net iš Amerikos, Italijos, kitų užsienio šalių, nes kaip Lietuvoje, taip ir gyvenant svetur, ypač pasiturinčiose šeimose, paprastus, kasdienius įpročius vaikai lavina vis mažiau“, – pasakoja S. Dailidė.
Ate, ekranai!
D
ar vienas pliusų, kuriuos įvardija abu stovyklų organizatoriai, yra tai, kad vaikai pabūna be telefonų, interneto, kompiuterių, socialinių tinklų, visų ekranų. Lietuvos sveikuolių sąjungos pozicija yra tokia, jog ekranai – yra opi šių laikų problema, ypač vaikų, paauglių gyvenime, todėl stovyklose elektroninių prietaisų nelieka. Laimei, vadovų teigimu, jei kažkas to ir pasigenda, tai tik pirmas pora dienų, kol pajaučia gyvenimo be ekranų naudą. Toks buvimas skatina kurti ryšius realybėje ir pailsinti nervinę sistemą, psichiką nuo nesustabdomos stimuliacijos, greito dopamino.
„Jau nebebus taip, kad gyvensime be ekranų, dabar yra svarbu išmokti daryti pertraukas, ypač stebėti vaikų, jaunuolių įpročius šioje vietoje. Apskritai, turime išmokti virtualų pasaulį įdarbinti savo augimui, gebėti kurti prasmingą turinį, dirbtinį intelektą įdarbinti savo reikmėms. Labai gaila, kad daug jaunimo skęsta tame, bergždžiai žudo savo smegenų ląsteles, augina agresiją, įtampą. Dabar yra svarbus klausimas, kaip edukuoti vaikus, kad jie sugebėtų riboti laiką virtualioje erdvėje ir išmoktų soc. tinklus, kompiuterinius žaidimus bei visą virtualų pasaulį išnaudoti savo tobulėjimui, ne kvailėjimui“, – minimis dalijasi E. Kislovski.
Milda Noreikaitė – Bobinienė, www.lightpink-goat-994747.hostingersite.com
